Mažame Edmonds miestelyje, kuklioje galerijoje, visą mėnesį apie save ir mane pasakoja ten eksponuojami džiovintų gėlių atvirukai ir koliažai. Kai imu galvoti, kodėl gi menininkui būtina laikas nuo laiko pateikti savo kūrinius plačiosioms masėms, atsakymas ateina ne iš karto. Mano darbų kūrimas- labai ilgas procesas. Jis prasidėjo kažkada seniai, kai dar per sesės petį žiūrėjau į galybes iš mažų vokelių išimtų džiovintų gėlyčių, smilgelių, samanėlių...Labai jau magėjo švelniai pūstelti ir pamatyti nuostabaus grožio džiovintų lapelių debesėlį. Tačiau žinojau, kad tuomet tai jau man geruoju nesibaigs... Ir susilaikydavau. Pati nepastebėjau, kaip ėmiau sekti sesės pėdomis. Net šiurpu darosi prisiminus, kiek gerų knygų liko apgadinta, nes knyginis popierius labai jau tiko džiovinamoms gėlytėms "paspausti". Vienas mano atvirukų bruožas mane ypač žavi-tai skirtingais metų laikas augančių ir žydinčių augalų susiėjimas vienon vieton. Kai pavasarinė snieguolė priglunda prie po šalnos paraudonavusio vijoklio lapo mane net šiurpuliukai nupurto. Lyg įvyktų kažkas neįvykdomo. Lyg stebūklas. Lyg naujas gimimas. Gal todėl dauguma kompozicijų tokios netikėtos kitoms akims.
Dažnai nereikia nei komentarų, ar pagyrimo žodžių. Užtenka pamatyti tą žvilgsnį. Žvilgsnį, kuris paskatina kurti toliau. Ačiū Kitoms Akims!
Inside a cozy and welcoming gallery in the quiet town of Edmonds, dried flower cards and collages tell stories about themselves and their creator. When I ask myself why an artist sometimes has the need to show their work to the world, I can’t think of an answer. The creation of my artwork is a long process. It all started many years ago, when I looked over my sister’s shoulder in awe, at the numerous folders filled with dried petals, fronds, leaves, mosses, and other various dried flora. I remember how badly I used to want to blow at the piles of dried petals to watch them burst into clouds of color before settling everywhere. This would, of course, never end well for me, so I refrained. Before I even realized it, I was picking, drying, and sorting my own little assortment of flora. Sometimes it almost bothers me to think about how many countless book pages I have worn down because I chose to “press” my flowers between them. One aspect of my dried flower art continues to stand out to me, the fact that I can gather plants in different seasons and regions, and then bring them together into one collective artistic expression. Seeing a springtime snowdrop snuggled up to a healthy, bright red vine leaf, gets me so excited! It’s almost like I’ve stumbled upon unheard of combinations, like I’m doing something that has never been done before, a new perspective. Maybe that’s what gives my work a unique edge.
It’s not the comments or the feedback I get that keeps me crafting. It’s the expressions my work instills on peoples’ faces. It’s the look they get. The look, that encourages me to create. Thank you viewer!
