Ex Libris

 Prieš gerus 25 metus, su grafika teko susidurti dailininko Edmundo Saladžiaus klasėje. Ir nuo tada atspaudo stebūklas sužavėjo visam laikui. Susikurti savą knygos nuosavybės ženklą -Ex Libris- norėjosi jau seniai. Visa eilė bandymų nukeliavo šiukšliadėžėn, o šį raižinėlį lyg ir pavyko prisijaukinti. Nemenka mūsų biblioteka jau seniai laukė šio ženklo. Ex Libris pirmiausia savo poziciją "patikrino" mano mylimo autoriaus Laimono Tapino knygoje "Prarasto laiko nebūna". Taigi šiandien mano namuose- ilgai lauktos knygų krikštynos. Dovana kiekvienai iš jų-Ex Libris.
 I was introduced to graphic techniques 25 years ago in my graphic-teacher's (Edmondas Saladzius) class in Kaunas' Art College. I fell in love with it. Really. To create Ex Libris was my long time dream. For those who don't know : Ex Libris is a Latin phrase, meaning literally, "from the books." It is a graphical mark, often used to indicate ownership of a book, as in "from the books of..." or from the library of... Quite a few attempts in the making of my first Ex Libris failed, but that is the natural process. The last I made, The Owl, will stay. I love it. My first Ex Libris was glued inside the book "Lost Times Don't Exist" by my favorite writer Laimonas Tapinas. So today, after many years, has come my library's book baptism. A gift for each, the Ex Libris.

Atradimas/ Discovery

 Šilko menas mane žavėjo seniai. Spalvos gilumo ir pačios medžiagos lengvumo sintezė yra tiesiog užimanti kvapą. Pabandžiau. Ir vėl pasitvirtino sena taisyklė-reikia tik norėti, daryti ir tikėti...
 I was interested in painting on silk from long ago. Depth of color and the ease of silk comes together as a breathtaking couple. I gave it a try. Everyone knows the life ideal, you just need to want it, do it and believe... It really works.

Senelio paltuko sužydėjimas/ Grandpa's blooming coat

 Kiekvieno augalo forma, tai ištisa istorija. Ir šie sudžiūvę lapai man primena vieną rūbą, kurį nešiojau studentaudama. O istorija labai paprasta. Padėvėtų rūbų parduotuvėje nusipirkau geros vilnos, anglišką, su meile dėvėtą vyrišką paltą. Kadangi buvau gal 18-likos o gal 19-likos, man visi sakė, kad tas "senelio paltukas" tiesiog sužydi, kai juo vilki jauna mergina. Tikra teisybė. Taip ir šie rudai žali lapai, primenantys senelio paltuką, gavo galimybę dar kartą sužydėti.
  Every time I look at different forms of plants I imagine a new story. And these dry leaves brings me a story as well. They remind about one outfit I wore when I was a student. The story is very simple. I have had bought a good quality, made in England, worn with love old grandpa's coat. I was 18 or 19 at that time. All my friends commented, that the old grandpa's coat was blooming when a young girl was wearing it. And it was true. And now all these green-brown old leaves have a chance to bloom again. Just like my old grandpa's coat.

Susėskime dar kartą/ Let's sit down one last time

   Metus apvainikuoja lietuviškos Šventos Kūčios. Po staltiese-saujos šieno...Taip turi būti. Taip mane mokė močiutė. Dvylika patiekalų ant stalo, o jį apsėda artimiausi man žmonės-šeima ir draugai. Mintimis nuskrieju į namus ir ten, užpustytoje Lietuvoje, matau, kaip JIE laužia Kalėdaitį linkėdami sveikatos ir sekmės. Ir aš su JUMIS, mano mielieji...
     Lithuanian Christmas eve (Kūčios)is the last touch of the year. Handfuls of hay were laid under the tablecloth. This is tradition my grandmother told me about which she learned from her mother. Twelve dishes on the table, the family and closest friends around it. In my mind I'm back home, in the cold and snowbound Lithuania. I see how they share holy bread and wish each other health and luck in next year. I'm with you, my dearest family...

Gruodžio šlapias bučinys/Rainy December kiss

Jau tik dvi savaitės liko iki Šventų Kalėdų. Nebus jos, greičiausiai, nei baltos, nei užpustytos. Nepokšės tvoros nuo šalčio, negirgždės sniegas po praeivio kojomis. Tokios Kalėdos būdavo tik Lietuvoje. Anksčiau. O dabar? Dabar aš Seattle ir Šventos Kalėdos nors ir šlapios, nors ir plikomis medžių šakomis užmojuotos, bet visgi jos ateis. Ateis su šiluma širdyse, su gerų draugų apsilankymu, su meile. Laukit ir Jūs.

Only two weeks left until Christmas. I do not expect white snow behind my window and door. Christmas in Seattle usually rainy and cold. But...but it will come. Christmas will come with warmth and love in our harts, with best friends visits. Just wait for it.

Gimtinė/My Motherland

Ruduo paliko mane. Vakar. Ir visai neliūdna, nes jis buvo pilnas spalvų, saulės, draugų, įdomių knygų. Jį apvainikavo kelionė į gimtinę, į Lietuvą. Tas keistas noras, kelionės metu užfiksuoti kuo daugiau detalių, pasiteisina. Dažnai, grįžus vėl po keletos metų, matai jau visai ką kitą. Visai kitos nuotraukos gula į albumus.

 The fall is over. Just yesterday... No, I'm not sad. It was plenty of color and sunshine. Often, I have met with friends and read interesting books. I have visited my Motherland Lithuania. It is amazing that every time I go there I see new details I have never seen before. A plethora of pictures were taken, in attempt to capturing the beautiful moments of which will never be again. I know that during my next trip I'll find something absolutely different. And new pictures will be saved in my albums.

Illusion

   Šiandien varčiau "Artful Blogging" žurnalą ir akis užkliuvo už pyragų nuotraukos. Pagalvojau, kad ir aš kažkada, be jokio didelio tikslo, užfiksavau mano draugų mėgstamo torto "Iliuzija" gimimą. Na, gal ne visai jau detaliai procesas užfiksuotas, bet...Taigi, įmetu pasigrožėjimui. Dėl recepto kreipkitės asmeniškai. Cha!

   I was reading "Artful Blogging" magazine today. So many good articles! So many good pictures. One of them-picture of delicious cake-caught my attention. It took just couple of minutes to look through my pictures and here you go: Nomeda's friend's favorite cake Illusion. I would love to share the recipe if you would like to try it, but for now- just few pictures. Enjoy!