Illusion

   Šiandien varčiau "Artful Blogging" žurnalą ir akis užkliuvo už pyragų nuotraukos. Pagalvojau, kad ir aš kažkada, be jokio didelio tikslo, užfiksavau mano draugų mėgstamo torto "Iliuzija" gimimą. Na, gal ne visai jau detaliai procesas užfiksuotas, bet...Taigi, įmetu pasigrožėjimui. Dėl recepto kreipkitės asmeniškai. Cha!

   I was reading "Artful Blogging" magazine today. So many good articles! So many good pictures. One of them-picture of delicious cake-caught my attention. It took just couple of minutes to look through my pictures and here you go: Nomeda's friend's favorite cake Illusion. I would love to share the recipe if you would like to try it, but for now- just few pictures. Enjoy!

Bobų vasaros belaukiant / Waiting for Indian summer

  Ar tiek ir tebuvo tos vasaros? Ar tik tiek tos saulės ridinėjimosi žeme? Ar tik tiek tų vėjo išviliotų užuolaidų per atvirus langus? Ar tik tiek kelionių džiugesio? Ar tik tiek saldaus užsimiršimo? Tik tiek...
  Ir vėl ruduo. Vėl noras kažką nuveiktą susumuoti, kažkam vėl ateinančiam pasiruošti, kažką pasižadėti. Kaip viskas vaikiškai kartais atrodo. Ir vėl gi...gera. Gera žinoti, kad mano gyvenime labai daug kas vyksta. Kad mano mama toli toli Lietuvoj džiaugiasi gladijolių baliumi, kad mano tėtis dar pilnas energijos raško dėžes uobolių nuo mūsų žėmaūgių obelaičių tenai, Mastaičiuose. Gera, kad mus aplankiusi sesės šeimyna dar kedena kelionės įspūdžius, kad iš visų vasarinių kelionų į Seattle sugrįžo artimaiusi draugai. Gera, kad vaikai kimba į mokslus ir mano mylimiausias žmogus dabar kažką labai susidomėjęs skaito...Už lango tiesiog iš proto kraustosi žydinčios chrizantemos ir ūbauja labai jau seniai girdėtas svetys-vėjas.
  Dabar tik palauksiu, kad bobų vasara pakviestų miškų linkui...

 Is this summer over? Only that much of sunshine? Only that much of happy traveling? Only that much of forgetfulness? Only that much... With autumn there's becoming a willingness to summarize something, to prepare for something, to promise something. Childish, right? Right...
  And again...the good feeling of peace. It's so good to know, that far in my homeland Lithuania my Mom celebrating her birthday with a huge bucket of Gladiolus (we call it gladiolus party), that my Dad with a lot of energy is picking gorgeous apples from tiny apple trees, that my sister is still thinking about her trip to US and enjoys all the good memories, and that from all the different trips all my friends are back in town. My boys are back in school. The man who I love the most reading right now is something very important to him. Mums blooming by my window and strong wind dancing in the pine trees. Is that a blessing, or what?
  I am still waiting for the Indian summer. I just need to get a hold of that beautiful color palette before the rainy winter...

 

Roslyn. Theater. Autumn.

Kazy! Ei, Kazy!

Kol dar kalendoriaus lapas nepersivertė į balandžio mėnesį reikia atiduoti duoklę lietuviškam kovui. Būtent kovo pradžioje, kaip ir kasmet, Lietuva buvo pražydusi verbomis, nes mėnesio trečioji diena-Kaziuko mugė. Kai dar buvau visai vaikas, tėvai kasmet mus su sese veždavosi į Vilnių būtent į šią mugę. Kovas Lietuvoje- šaltas ir drėgnas mėnuo. Mugė vykdavo didžiulėje turgaus aikštėje. Nepavaikščiojus nei poros valandų kojos būdavo peršlapusios, rankos sugrubusios nuo šalčio net mūvint šilčiausias pirštines, nosis ir žandukai-speigo ir drėgmės nužnaibyti. Tačiau kokia laimė matyti tas upes įvairiausių verbų, derėtis dėl keramikos dirbinių, glostyti ranka iš tikros vyšnios išskobtą šaukštą, girdėti studentų šūkavimus, kviečiančius pirkti pačias gražiausias namų gamybos žvakes. Studijų metais į mugę atbildėdavom su dailiokais. Čia mano draugai jau pardavinėjo ir savo pirmuosius tapybos darbus.
Taigi ir mano duoklė besibaigiančiam kovui- džiovintų augalėlių verbos. Kazy! Ei, Kazy! Atsisuk ir pažiūrėk!

Before the calendar reads April, I want to give tribute to a traditional Lithuanian March. At this time of year Lithuania is blooming with floral displays, awaiting the Kaziuko mugė on the 3rd of March. I recall, from when I was a child, being brought to this particular flea market event year after year. The market is set up in the middle of a town square, regardless of weather conditions. Early spring is a wet and chilly season in Vilnius, meaning that it didn't take a lot of merchandise browsing before your feet were soaked, nose and cheeks were red from the brisk breeze, and your fingertips cold and numb even though you're wearing thick wool gloves. But oh is it worth it! There are rows upon rows of various homemade ceramics, flower arrangements-verbos, masterful wood carvings, decorative and practical tools, and even cheeses, meats, bread, and all sorts of delicious edibles. I remember hearing the voices of students, loudly advertising the beautiful candles they made, I remember holding a spoon carved out of plum wood, I even remembering bargaining for ceramic kitchenware! Years later I would come to this event with fellow art students, some of whom used this opportunity to sell some of their first artwork.
My tributes to the ending month of March - are my dry flower arrangements-verba. Kazy! Hey, Kazy! Turn around and look!

Kitos akys/Another pair of eyes

Mažame Edmonds miestelyje, kuklioje galerijoje, visą mėnesį apie save ir mane pasakoja ten eksponuojami džiovintų gėlių atvirukai ir koliažai. Kai imu galvoti, kodėl gi menininkui būtina laikas nuo laiko pateikti savo kūrinius plačiosioms masėms, atsakymas ateina ne iš karto. Mano darbų kūrimas- labai ilgas procesas. Jis prasidėjo kažkada seniai, kai dar per sesės petį žiūrėjau į galybes iš mažų vokelių išimtų džiovintų gėlyčių, smilgelių, samanėlių...Labai jau magėjo švelniai pūstelti ir pamatyti nuostabaus grožio džiovintų lapelių debesėlį. Tačiau žinojau, kad tuomet tai jau man geruoju nesibaigs... Ir susilaikydavau. Pati nepastebėjau, kaip ėmiau sekti sesės pėdomis. Net šiurpu darosi prisiminus, kiek gerų knygų liko apgadinta, nes knyginis popierius labai jau tiko džiovinamoms gėlytėms "paspausti". Vienas mano atvirukų bruožas mane ypač žavi-tai skirtingais metų laikas augančių ir žydinčių augalų susiėjimas vienon vieton. Kai pavasarinė snieguolė priglunda prie po šalnos paraudonavusio vijoklio lapo mane net šiurpuliukai nupurto. Lyg įvyktų kažkas neįvykdomo. Lyg stebūklas. Lyg naujas gimimas. Gal todėl dauguma kompozicijų tokios netikėtos kitoms akims.
Dažnai nereikia nei komentarų, ar pagyrimo žodžių. Užtenka pamatyti tą žvilgsnį. Žvilgsnį, kuris paskatina kurti toliau. Ačiū Kitoms Akims!

Inside a cozy and welcoming gallery in the quiet town of Edmonds, dried flower cards and collages tell stories about themselves and their creator. When I ask myself why an artist sometimes has the need to show their work to the world, I can’t think of an answer. The creation of my artwork is a long process. It all started many years ago, when I looked over my sister’s shoulder in awe, at the numerous folders filled with dried petals, fronds, leaves, mosses, and other various dried flora. I remember how badly I used to want to blow at the piles of dried petals to watch them burst into clouds of color before settling everywhere. This would, of course, never end well for me, so I refrained. Before I even realized it, I was picking, drying, and sorting my own little assortment of flora. Sometimes it almost bothers me to think about how many countless book pages I have worn down because I chose to “press” my flowers between them. One aspect of my dried flower art continues to stand out to me, the fact that I can gather plants in different seasons and regions, and then bring them together into one collective artistic expression. Seeing a springtime snowdrop snuggled up to a healthy, bright red vine leaf, gets me so excited! It’s almost like I’ve stumbled upon unheard of combinations, like I’m doing something that has never been done before, a new perspective. Maybe that’s what gives my work a unique edge.
It’s not the comments or the feedback I get that keeps me crafting. It’s the expressions my work instills on peoples’ faces. It’s the look they get. The look, that encourages me to create. Thank you viewer!

Verbos gimimas/How Verba (dry flower arrangement on the stick) was born

Pradžių pradžia. Auga klevas. Pavasaris. Pirmi lapeliai "išsprogsta". Ateina Nomeda ir tyliai atsiprašydama juos nuraško. Auga paprastasis putinas. Pavasaris. Tarp žalių lapų krūmas krauna nepaprasto baltumo žiedų burbulus. Ateina Nomeda ir tyliai atsiprašydama juos nuraško. Pavasaris. Į saulę stiebiasi pienė. Ateina Nomeda. Pienės galvikė į vieną pusę, kotelis- į džiovinimo knygas. Asiūkliui irgi panašiai nutiko. Tuomet viskas sugula į sunkias knygas ir...suminga.
Prieš pradžią. Laikas žadinti miegančius augalus. Sudėti į vokus. Įsivaizduoti kas gi iš jų turėtų gimti.
Pradžia. Švarus stalas, vokai su "žaliava", adatai prilygstantis įrankis klijams "pakabinti", peiliukas, pieštukas, liniuotė, popieriaus lakštas. Dar reikia geros muzikos ir "Gevalia" kavos puoduko. Viskas. Dabar galima auginti. Auginti verbą.



Before the beginning. A maple grows. Springtime. The first leaves bursting into life. Here comes Nomeda, quietly apologizing as she plucks them. Nearby, a snowbowl hidrangea grows. Springtime. Amongst the green leaves, the bush develops unusually white, bubble-like petals. Nomeda walks by, quietly apologizing as she plucks them. Springtime. A dandelion reaches for the sun. Nomeda approaches. The flower onto one page, the stem, another – books are filled for drying. The horsetail plant met the same fate. Hidden among the countless pages of heavy books, all the flowers fall sleep.
Pre-beginning. Time to wake the sleeping flora. Sort them into envelopes. It’s time to imagine the possibilities.
The beginning. A clean table, envelopes with various flowers, a needle-like utensil to apply glue, a sharp blade, a pencil, a ruler, and a sheet of paper. All I need now is some music and a cup of “Gevalia” coffee. It’s time to grow. Time to nurture ‘verbos.’*
*Verbos – Dry flower arrangement on a stick common in Lithuanian spring celebration.

Kai metus laikai tik už uodegytės/ When you hold year only by it's tale

Gruodžio 31-mą dieną jau drąsiai gali sakyti, kad metai visai baigiasi. Ir nors nesijaučiau jog buvau ištiesusi ranką viskam, ką gavau, džiaugiuosi, kad buvo daugybė gražių akimirkų, kūrybinių bangų, nenusakomais įspūdžiais kupina kelionė į Japoniją (apie ją tiek norisi papasakoti, kad reiks tikrai didelio atskiro "popieriaus" lapo), kad vaikai sveiki augo, kad mokėsi kiek galėjo, kad kas rytą išskubėdavau į darbą o vakarop grįždavau gaminti vakarienę savo šeimos vyrams ir kad draugų ratas nesumažėjo. Nugnybtos laisvo laiko minutės leido perskaityti keletą puikių knygų (iš kurių išskirtinos Laimono Tapino "Medyje angelas verkia", Viktorijos Daujotytės "Tragiškas meilės laukas"ir "Gyvenimas prie turgaus"), pasidžiaugti vienu kitu geru filmu, atrasti nuostabaus vokalo daininiką Bruno Pelletier ir miuziklą "Paryžiaus katedrą". Galiausiai -rasti drąsos pradėti šį blogą, išmokti kepti duoną, slėgti varškės sūrį...

2011-aisiais mano Lietuva atsisveikino su poetu Justinu Marcinkevičiumi, aktore Rūta Staliliūnaite, akademiku Jonu Kubiliumi, kompozitoriumi Mindaygu Tamošiūnu. Atsisveikinau ir aš tyliai padėkodama, kad man augant jie buvo šalia, kad be Marcinkevičiaus "Katedros" ir Staliliūnaitės Barboros vaidmens šiandien aš būčiau tikrai ne tokia, kokia esu.

Dar? Dar mūsų sodyboje buvo nukirsti trys seni sergantys medžiai dovanodami kitų metų džiaugsmą-naujų medžių sodinimą. Panaikinau stipraus ravėjimo plotus lyg užsimindama sau, kad tas laikas dabar gali būti panaudojamas kūrybai arba kavos puodukui su Arvydu ar draugais. 

Neatsiejama mano gyvenimo dalis-Seattle Lietuvių bendruomenė, kurioje daug labai mielų žmonių. Sėkmingai išleisti keturi "Tulpės Times" numeriai leidžia nujausti aktyvią bendruomenės veiklą ir ateinančiais metais. Vien tai, kad ruošiamės skristi į Pasaulio lietuvių šokių šventę Bostone, jau žada neišdildomus įspūdžius.

Visiems, užklydusiems į mano pievą, linkiu kūrybingų, sveikata trykštančių ateinančių metų. Ir kad būtų daug gerumo ir meilės tarp sutuoktinių, šeimose, tarp draugų, tarp prietelių...tarp mūsų ir jūsų.

On December 31^st, it is safe to say that the year is coming to a close. I wasn’t asking for much, but am grateful for all that I received, for all the wonderful moments, waves of creativity, an indescribable journey to Japan (there’s so much to say, I could fill a whole book).  I’m glad that my family is well and healthy, that my kids are studying hard, my circle of friends has only grown, and that after a long day at work I always get to come home and enjoy dinner with the boys. I stole a little time to read a number of great books (specifically  Laimonas Tapinas’ “Medyje Angelas Verkia,” Viktorija Daujotyte’s “Tragiskas Meiles Laukas,” and “Gyvenimas Prie Turgaus”), to enjoy a few good movies, to discover the wonderful vocal talent of Bruno Pelletier and the amazing Notre-Dame de Paris musical! I learned to bake my own bread, press my own cottage cheese, and above all, the fact that I found the courage to start this blog.

This year, we lost the beloved poet  Justinas Marcinkevicius, actor Ruta Staliliunaite, scholar Jonas Kubiliumas, and composer Mindaugas Tamosiunas. I give my thanks to them for being at my side while I was growing up. I can safely say that without Marcinkevicius’ masterpiece “Cathedral”,and without seeing how Ruta Staliliunaite played  Barora, I would not be the person I am today.

This year we cut down three sickly, old trees in our yard, giving us the chance to celebrate the planting of new trees in the spring! My garden was replaced with low maintenance grass, so all the time I spent weeding is now spent on my crafts or having coffee with friends or my husband Arvydas.

I wouldn’t trade my part in the Seattle Lithuanian community, in which there are a lot of wonderful people, for anything. This year we successfully released four editions of the Seattle-Lithuanian newsletter “Tulpe Times.” This newsletter contains everything you would want to know about the community as well the newest developments amongst the young adult Lithuanian of the community.

I wish every visitor of my blog a very creative and productive upcoming year! I wish everyone a very peaceful and joyous new year! 

Žiemos rūpesčiai/Winter wories

Lapkritis prabėgo kas vakarą pasodindamas mane prie darbinio stalo. Šiugždantys vokai su džiovintais augaliukais (vietiniais ir iš Lietuvos) tai atverdavo tai vėl užverdavo savo "snapelius". Klijai ištisą mėnesį pratūnojo "žemyn galva", kad greičiau galėčiau dar šį tą iš jų išspausti. Va taip viskas ir sugulė į atvirukus, kuriuos Amerikoje kažkodėl visi vadina kortelėmis. Dalis jų jau iškeliavo pas mano draugus ir klijentus. Bet archyvuose stengiuosi užmigdyti kiekvieną savo darbą, nes jie man lyg vaikai. Gal todėl kiekvienas turi savo vardą. Juk sako, kam duodi vardą, prie to ir "prisiriši".

November evenings were passed in my little studio making pressed flowers cards.  It’s an amazing time for me to express my passion.  It’s my time to spend with my plants (some of, which are very special to me because they are sent from my mother and sister from my native homeland Lithuania.  I then create unusual collages. My Winter Worries collection cards got their names (you can find them on Cards Page), because they are my art babies and as real babies they are named the minute they are born…My favorite one? I love Conscience.  It’s funny and very serious at the same time.