Rugsėjo pirmoji/September First

Nesvarbu kaip toli atsidursiu nuo Lietuvos ir visai nesvarbu kiek man bus metų, bet rugsėjo pirmoji visuomet išplauks prisiminimuose kaip viena iš labjausiai jaudinančių švenčių metų virtinėje. Gatvės sujuoduodavo nuo merginų uniformų ir sužydėdavo rudeniniais, mokytojams skirtais žiedais. Jurginai, kardeliai, rožės, gvazdikai...Tas jaudulys po vasaros vėl susitikti klasiokus. Tas pasižadėjimas, kad jau šiais metais tai tikrai kruopščiai darysiu namų darbus. Tas žinojimas, į kurį suolą norėtūsi atsisėsti. O kas sėdės šalia? Kas baksnos pieštuku per kontrolinį darbą už nugaros?
Baigiantis vasarai visuomet išaušta tokia viena diena, kai išėjus į lauką, su pirmu oro gurkšniu suprantu, kad jau atėjo ruduo. Toks buvo ir šis rytas. Sveikas, rudenėli. Einu pasitikti Tavo Spalvų...

Mano pirmoji Rugsėji pirmoji su sese Jūrate. 1975

My first September First with sister Jurate. 1975

No matter how far away I am from Lithuania, and it doesn’t matter how old I am, I will always remember September first-the most memorable day during my school years. Streets became alive with girl’s black (as perfect background) uniforms, autumn, and flowers for our teachers. Dahlias, gladioli, roses, carnations…The excitement of meeting classmates again after the summer. Do you remember the promise that you made for yourself that this year you will really going to do your homework thoroughly? A little bit nervous about whom you would sit next to?

As the end of summer arrives one day, with the first breeze of fresh air I embrace autumn’s arrival. That was this morning. Hello autumn! I am coming to meet your colors…

Genys margas, pasaulis dar margesnis/ The woodpecker is colorful, but the world even more so

Šiandien, rugpjūčio 26-tąją, Nomedos Pievos gimtadienis. Pirmas ir labjausiai netikėtas svetys-didysis raudongalvis genys. Net kvapą su vaikais užgniaužę žiūrėjom, kaip jis, užsimetęs juodą lyg smala švarką, užsimaukšlines akį rėžiančio raudonumo beretę, kirto šventinius kirmėlaičius tempdamas juos iš myriop pasmerkto slyvos medžio. Visai čia pat. Gal už gerų 15 žingsnių. Dar šiandien svečiuose-penktadienis-pati mylimiausia savaitės diena, kai gali susumuoti darbo savaitės rezultatus ir pasidžiaugti, kad priekyje laukia dvi "laisvos" dienos. Dar- saulėta popietė Seattle.

Dar- suvokimas, kad pagaliau patikėjau, jog dar nepervėlu visą savo kūrybą ir idėjas sudėti į vieną vietą, surinkti iš pakampėlių mano mažytėje studijoje, ištraukti iš kompiuterinių archyvų, pagaliau ryžtis naujiems svajonių įgyvendinimams.

Today, August 26^th, is Nomeda’s Meadows birthday. My first and unexpected guest was great redheaded woodpecker. My children and I watched as the black jacketed and red beret wearing bird celebrated the Insect’s Festive Day dragging them (insects) from the old rotting plum tree, just around the corner just like that! Only as far as 15 steps away! Coincidentally my wonderful guest arrived on my favorite day of the week, Friday. On this day I usually conclude my work week and enjoy the thought about two “free” days ahead. Additionally, it is a beautiful sunny Seattle afternoon.

And so, I’m happy to realize and believe that it’s never too late to share al my works and ideas in wondrous place; my blog. I will pull out forgotten works from the corners of my tiny studio and from my computer. I will create something new and that I have not dreamed about yet.

 

Galinga genio skulptūra prie įėjimo į kavinę. Quebec, Canada.

On a side note, here’s a huge wooden woodpecker sculpture I came across by the entrance to a coffee shop in Quebec, Canada